BI sprendimai
L.Tolstojaus žodžiai taikliai apibūdina ne tik šeimas, bet ir įmones. Sklandžiai veikiančios įmonės tarpusavyje gali rasti daug panašumų, tokių kaip – efektyvūs procesai, tinkami ir motyvuoti darbuotojai ar teisinga strategija. Tuo tarpu įmonės susiduriančios su problemomis retai randa vaistą nuo visų ligų. Nors visi programinių sprendimų kūrėjai žada efektyvesnius procesus, mažesnes sąnaudas ir geresnius rezultatus, deja, ne visada pavyksta žadėtus rezultatus pasiekti. Kodėl? Todėl, kad problemų priežastys būna labai skirtingos, o problemoms išspręsti, visų pirma, reikia gerai suprasti jų atsiradimo priežastį.
Nustačius pamatines problemas, reikia parinkti tokius sprendimų būdus, kad būtų pašalinamos problemos priežastys. Sprendimo būdų yra įvairių ir juos galima sugrupuoti į 6 grupes:
Šioje vietoje, svarbu atkreipti dėmesį, kad informacinės sistemos tėra vienas iš būdų optimizuoti procesus. Ir šis būdas turi būti parinktas tik toms problemoms, kurios yra išsprendžiamos pasinaudojus informacinėmis sistemomis. Pavyzdžiui, pardavimų optimizavimui galbūt nebūtinai reikia naujo CRM? Panagrinėkime dvi situacijas, kuomet problema yra užsakymų pristatymo vėlavimas.
1. Priežastis: užsakymų pristatymas klientams vėluoja, nes tarp el. laiškų pasimeta informacija, kada reikia užsakymą pristatyti.
Sprendimas: reikia programinio sprendimo patogiu būdu tokią informaciją užregistruoti ir perduoti.
2. Priežastis: užsakymų pristatymas klientams vėluoja, nes ilgai užtrunka surasti transportą.
Sprendimas: reikia peržiūrėti ar sudaryti naujas sutartis su transporto kompanijomis.
Tokiu būdu yra atskiriamos sistemos ir procesų problemos ir IS diegimo projektui yra iškeliami realūs ir pasiekiami tikslai, nes procesų problemų, programiniai sprendimai išspręsti negali.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lengva atskirti, kur yra proceso, o kur – sistemos problema. Tačiau panagrinėkime vieną realų pavyzdį . Į vienos kepyklos receptą buvo nurodyta įdėti 450 g miltų, kurie kepyklai buvo tiekiami supakuoti po 500 g. Darbuotojai, subėrę reikiamą miltų kiekį, likusį 50 g padėdavo šalia smulkiai supakuotų prieskonių – vietoje, kurioje kitas žmogus miltų neieškotų. Toks darbuotojų įprotis lėmė tai, darbų eigoje pritrūkdavo miltų, o sistema laiku neinformuodavo, kada reikia atsivežti daugiau miltų.
Toje pačioje kepykloje, pasitaikė atvejis, kuomet netyčia, receptuose mato vienetai iš gramų buvo pakeisti į uncijas. Klaidos rezultatas – milžiniški nuostoliai. Ir vėl, problema atrodytų sistemoje – blogai pateikta receptų informacija. Bet ar sistemos pakeitimas užkirs kelią tokioms klaidoms ateityje? Tikriausiai ne. Tad reikia tiksliai žinoti kas neveikia, prieš bandant tai išspręsti.
Visos teisės saugomos.
